Teismų pranešimai spaudai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus, konstatavęs, kad nuteistasis už cigarečių kontrabandos, šių cigarečių gabenimo Lietuvos teritorijoje organizavimą ir papirkimą nuteistas pagrįstai, paliko jam galioti apkaltinamąjį nuosprendį ir skirtą galutinę bausmę – 55 500 Eur baudą bei 32 550 Eur vertės turto konfiskavimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis, veikęs kartu su vykdytojais ir padėjėju, žemesnės instancijos teismų pagrįstai pripažintas kaltu organizavęs ir koordinavęs du kontrabandinių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė sudarė beveik 3 mln. Eur, gabenimus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat organizavęs šių akcizais apmokestinamų prekių, kurių bendra muitinė vertė sudarė apie 386 tūkst. Eur, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už pagalbą atliekant šias veikas dėl vienos jų davęs 12 500 Eur kyšį Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniajam inspektoriui, o dėl kitos – susitaręs duoti kyšį.

Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose, be kitų argumentų, buvo keliami klausimai dėl daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) fiksuotų transporto priemonių ir jų fiksavimo šaltinių duomenų bazėje saugomų duomenų atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams, taip pat dėl bendrininkavimo formos ir turinio bei konfiskuotino turto vertės nustatymo momento.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl DPKS fiksuotų transporto priemonių (valstybinių numerių ir judėjimo kelių) ir jų fiksavimo šaltinių duomenų bazėje saugomų duomenų atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė tik sutarties, sudarytos tarp Muitinės departamento ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, analize. Teisėjų kolegija nurodė, kad toks apeliacinės instancijos teismo argumentavimas nėra ydingas ir nepaneigia padarytų išvadų, tačiau yra per siauras, nes buvo būtina išvadas grįsti ir tarptautiniais bei nacionaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais asmens privačių duomenų tvarkymo klausimus. Pagrindinis tarptautinis dokumentas, reikšmingas nagrinėjamai situacijai, yra Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), tačiau jo taikymas turi ribas ir išimtis – reglamentas, be kita ko, netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kurį institucijos atlieka nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, baudžiamojo persekiojimo, bausmių vykdymo ar apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui tikslais (BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktas). Tokiam asmens duomenų tvarkymui taikomas specialusis teisinis reguliavimas – Direktyva (ES) 2016/680, kurios esminės nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos teisę.

Tiek BDAR, tiek pirmiau nurodyta Direktyva nustatyta, kad asmens duomenimis gali būti laikomi ir netiesioginiai identifikatoriai (tokie kaip VIN, transporto priemonės valstybinis numeris ir kiti), jeigu egzistuoja reali ir pagrįstai tikėtina galimybė juos susieti su konkrečiu asmeniu. Sprendžiant, ar duomenys patenka į Direktyvos ar į BDAR taikymo sritį, esminę reikšmę turi ne pačių duomenų pobūdis, o jų tvarkymo tikslas, teisinis pagrindas ir atitiktis būtinumo bei proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustačiusi, kad DPKS vaizdo kamerų duomenys apie transporto priemonių numerius buvo renkami ikiteisminio tyrimo įstaigos – Muitinės kriminalinės tarnybos, kuri turėjo teisę tvarkyti netiesiogiai asmenį identifikuojančius duomenis, pradėjus ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, konstatavo, kad gauti duomenys atitinka įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą ir niekaip nėra susiję su konkrečiai apie asmenį ir jo šeimą renkamais duomenimis.

Teisėjų kolegija, atsakydama į kasaciniuose skunduose keliamą klausimą dėl organizatoriaus statuso asmeniui inkriminavimo tuo atveju, kai byloje nėra nustatyta BK nurodyta bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas), pažymėjo, kad asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą ir jiems vadovauja ar koordinuoja jų veiklą, narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Organizatoriaus (kaip ir padėjėjo bei kurstytojo) statusas galimas ir tokia bendrininkavimo forma, kuri neišskirta BK 25 straipsnyje. Todėl kai veiką padaro vykdytojas ir BK 24 straipsnyje aptartas kitos rūšies bendrininkas (padėjėjas, organizatorius, kurstytojas), toks bendrininkavimas kvalifikuojamas tik su nuoroda į atitinkamą BK 24 straipsnio dalį.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo momento, kuris, anot kasatorių, turi sutapti su turto konfiskavimo momentu, konstatavo, kad, nustatant konfiskuotinos nusikalstamos veikos priemonės vertę, nėra jokio teisinio pagrindo remtis kuriuo nors kitu laiku nei nusikalstamos veikos padarymo laikas.

2026 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-1073/2026.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt